- pulkauti
- pulkáuti vksm.
.
.
pulkauti — pulkauti, auja ( auna Ds), ãvo žr. pulkuoti 1: Matai, jau pempės pulkauja, greit išlėks Pc. Kregždės jau pulkauja Ėr. | refl.: Karaliaus pašaukti jie turėjo pulkautis tuojau krūvon su savo arkliais Blv. Pempės pulkaujasi išskrist Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language
susipulkauti — žr. susipulkuoti: Gandrai susipulkãvo ir išskrido Ds. pulkauti; susipulkauti … Dictionary of the Lithuanian Language